užspyrimas reikšmė

Kas yra užspyrimas? užspyrìmas sm. (2) 1. DŽ1 → užspirti 1. 2. refl. DŽ1 → užspirti 10 (refl.): Senio užsispyrimas kas rytą žvejoti pykdo motiną P.Cvir. Viską žmogaus užsispýrimas daro Vn. Kožnas tura savo užsispýrimą DūnŽ. Ko tiktai neapgali kartais žmogaus noras ir užsispyrimas! Db. 3. refl. LL97,266, NdŽ, Ser, Šmn, Krm → užspirti 11 (refl.): Nuo tvirtos valios griežtai reikia skirti užsispyrimą Vd. Kieno užsispyrìmą perlaužti BŽ357. Pamačius dvariškius, atkaklus užsispyrimas vėl ėmė kilti baudžiauninkų širdyse V.Myk­Put. Toks muno užsispýrimas – aš nelenkuos nėkam Grg. Tik dėl vyro užsispyrìmo aš negalėjau nuvažiuot ant savo tėvynę Skrb. Su pasiutimais, su tokiais užsispýrimais būk tu mun! Krš. Par tuos užsispýrimus kvailus i serga Jrb. Tai a čia ne užsispyrìmas: baba tokio senumo stumia tą mašinėlę [įklimpusią], o ji (anūkė) sėdžia Mžš. \ spyrimas; atspyrimas; įspyrimas; išspyrimas; nuspyrimas; paspyrimas; perspyrimas; prispyrimas; suspyrimas; užspyrimas