sutrūkinėti reikšmė
Kas yra sutrūkinėti? sutrūkinė́ti 1. iter. dem. sutrūkti 1: Lėkėm taip, ka pasaitai sutrūkinė́jo i barškolai nulakstė Trš. Nė to arklio, pakinklai supuvę, sutrūkinė́ję – gyvos bėdos! Mžš. Ta gumikė sutrū́kinėjo par savaitę Krš. 2. iter. dem. sutrūkti 3: Sutrūkinė́ję abuoliai anta obelies Drsk. Tiek davė (mušė), ka sutrūkinė́jo skūros Yl. Ant baltų, jau sutrūkinėjusių akmens pastovų, ištiesę letenas, gulėjo du variniai liūtai J.Marc. Tas puodas jau tik šiugždulys, jau visas sutrūkinėjęs, tai, kap in rankas paimi, šiugžda Kpč. Sveiki, nesutrū́kinėję sūriai – vežk numie Šv. Pikčiausia, kad sudrengė vienintelius jo naujus kailinius: sutrūkinės jie dabar V.Krėv. Pirma diena su trumpums, sutrū́kinėjo vaikeliuo kelnikės Jdr. Moterys, sodindamos kopūstus, vengia juoktis: jei juoksiesi – kopūstų galvos sutrūkinės LTR(Srj). 3. Žg iter. dem. sutrūkti 4: Lūpos sutrūkinė́jo nuo vėjo DŽ. Kojos sutrūkinė́jo to vaiko DrskŽ. Mano rankos pūslėtos ir sutrūkinėjusios rš. Sutrūkinė́jo papadės Klt. \ trūkinėti; aptrūkinėti; atitrūkinėti; įtrūkinėti; ištrūkinėti; nutrūkinėti; patrūkinėti; pratrūkinėti; sutrūkinėti; užtrūkinėti