svaiginys reikšmė

Kas yra svaiginys? 1 svaiginỹs sm. (3b) 1. Jn, S.Dauk, M, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Akm, Kl, Kv, Škn, Trgn galvos svaigimas, sukimasis: Svaiginỹs galvo[je] rados iš garų, galva sukas, ūžia J. Aš tau duosiu par galvą, svaiginiaĩs nueisi, t. y. svaiginiuodamas J. Ana buvo galvos svaĩginį tokį įgavusi KlvrŽ. Mun jau ar kraujo spaudimas, ka svaiginỹs galvo[je] yr Vgr. Svaiginiaĩ ma[n] galvo[je] Vl. 2. DŽ, NdŽ, Ds, Ut, Ldk, Msn kvaitulys (avių liga): Avis svaĩginiu sukas Vdn. 3. J, KŽ, Gmž pamišimas, pakvaišimas: Jema muni svaiginỹs, kad teip jau maišos protas Tv. 4. NdŽ, Ds prislėgta nuotaika, melancholija. ◊ svaĩginio sùktis suktis ratu vienoje vietoje: Žiūrėk, ut kačiokas svaĩginio sùkas – ką te anas rado? Mlt.
2 svaiginỹs, -ė̃ smob. (3b) KŽ pamišėlis, pakvaišėlis: Svaiginỹs davė jam į kaktą su šaukštu JII16. Trumpai pasakius, girtas žmogus yra ne tai ligonis, ne tai svaiginys Blv. ◊ kelmų̃ svaiginỹs nenaudėlis, pakvaišėlis: Svaiginy kelmų, ko čia svaiginiuoji su tais radijais! Šts.