svėris reikšmė

Kas yra svėris? 1 svė̃ris sm. (2) KŽ, svėrỹs (4) 1. P, LFIII564 žr. svėrė 1: Tenai, kur kviečiai, kur kalniau – kad buvo svė̃rių! LKT253(Ėr). Kad čia tik svėriaĩ – užars, i gatava Jon. Koks te jų vasarojus – svė̃riai vieni Sml. Svėriaĩ, būdavo, žydi, baltieji dobiliukai Ssk. 2. N, MitII139 žr. svėrė 4. 3. narys, bamblys: Rugio svė̃ris E(Aln).
2 svėrìs sf. (4) LKKIII171 žr. svėrė 1: Svė̃rys par mum buvo ir prapuolė Dgp. Prieš jį lenkės gyvuliai, žvėrys, lapuoti medžiai, geltonosios svėrys rš.