taukštelėti reikšmė
Kas yra taukštelėti? táukštelėti, -ėja (-ia Š, NdŽ; KŽ), -ėjo DŽ, taũkštelėti; G116, 1. intr., tr. Š kiek suduoti, trinktelėti: Taukšt par kaktą su šaukštu i táukštelėjo Vkš. Lazdele taukštelėjo Martynukui per pakaušį rš. Taukštelėsu par ėstuvus, ir apsistosi lojęs Vvr. Taũkštelėjo par petį – geras vyras, gerai darai Krš. Taũkštelėjo į stiklą – i po visam DūnŽ. Taukštelėjo su kuolu į kaktą K.Bor. Jiedu prisėdo ant palangės, taukštelėjo alaus sklidinais bokalais rš. Táukštelėti stiklinę NdŽ. Táukštelėti duris NdŽ. Táukštelėti kulnis NdŽ. Duryse pasirodė Kablianosis ir, taukštelėjęs kulnimis, sustingo į mietą rš. Atsisveikino taukštelėjęs kulnu į kulną Šlč. | prk.: Judu su tėvu nusprendėte taukštelėti vokiečiams sprigtą – neduoti pyliavų J.Avyž. 2. intr. suploti, supliaukšėti: Mašinistė taukštelėjo delnais P.Cvir. 3. intr. trakštelėti, brakštelėti: Jis girdėjo, kai tas kaulas táukštelėjo i atėjo į vietą Šd. Taukštelėjęs atšoka užraktas rš. 4. intr. su garsu atsimušti, atsitrenkti: Iššauta kulka taukštelėjo į medį rš. 5. intr. pokštelėti, pykštelėti: Tuo laiku triukšmingai taukštelėjo raketininkas rš. 6. tr. tarstelėti: Taukštelėjusi porą žodžių, nubėgo rš.