tiesuma reikšmė
Kas yra tiesuma? tiesumà sf. (3b) NdŽ, KŽ; M 1. NdŽ tiesi kryptis: Krypti iš tiesumõs (nuo vėjo) BŽ128. 2. NdŽ tiesiausias atstumas. 3. M prk. teisingumas, tikrumas, dorumas, atvirumas: Gyvendami tiesumoje o nekaltume savame, nepažįsta lapumo nei vyliaus to pasaulio DP41. ◊ po tiẽsumai KŽ, Sug, Ds, Kpr, Kp, Ps; po tiẽsuma; po tiesumaĩ Adm tiesiai, tiesiog, be vingių: Lig miesto po tiẽsumai dešimt kilometrų BŽ458. Išeini, Kupa didelė, čia po tiẽsuma, pagal Kupą, takais takais ir išeini ant aną tiltą Kp. Po tiẽsumai [einant] tai viškai netoli Krs. Per rasos pasidabrintą pievą jie brido po tiesuma, žąsele, kaip vilkai statydami kojas į pirmojo išmintas pėdas rš.