trišakis reikšmė
Kas yra trišakis? 1 trìšakis sm. (1) Š, NdŽ, DŽ1, KŽ 1. koks daiktas su trimis atsišakojimais: Ant trišakio garavo puodas rš. Trišakiais geriausia žardas paspirt, stipriau laiko Ds. O į krantą įbestas trišakis, kuris prilaiko į sietuvą įmerktą meškerę E. Miež. 2. NdŽ žr. trišakuma. 3. žr. trišakymas: Ties trìšakiu pagavom daug žuvų Klvr. 4. M žr. trišakė 1.
2 trìšakis, -ė adj. (2) K, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, trìšakis (1) OG276 žr. trišakas: 1. Trišãkė obelė buvo vyninė, o kitos saldinės Užv. Kiverio mušdavo: tokį trìšakį pagalioką pastato an žemės On. Anksčiau jo (ąžuolo) karūna buvusi trišakė sp. Seniausios [šakės] buvo medinės – iš dvišakio ar trišakio medžio, krūmo, kamieno, šakos LTEX521. Trišakiai rakiai BTŽ355. Piestelės kakliukas trišakis Mt. trišakiai adv.: Šėtra palaguota, trišakiai galūnėta P. 2. Trišakis žeberklas L742. Prilenka, pridura su tokiu šakaliu trìšakiu ir apdeda eglašakėms Trk. Reikėj[o] art ir su kapliais kast trìšakiais [bulves] Kpč. Šiaudus ant kaugės kraudavo su trìšakėm šakėm Ps. Linguoja kambario sienos, banguoja lubos, supasi trišakė liustra V.Bub. Trišãkis čiaupas FzŽ41. ║ anat.: Trišãkis nervas (nervus trigeminus) MedŽ373. Trišakiai nervai apima akies ir abiejų žandikaulių sritis V.Laš. 3. Trišakiui botagui pirma pirštais susukama iš linų ar kanapių trys knatai, o po to kobinukais du suvejami draugėn, o trečiuoju apvyniojami tarpai rš.
trišakis junginiai
- Kovos trišakis, Trišakis nervas