trūkėti reikšmė

Kas yra trūkėti? 1 trū́kėti, -ėja, -ėjo intr. P.Skar, NdŽ, KŽ, Kv 1. žr. trūkinėti 2: Pušės plėšos trūkė[ja], eglės – ne J. Lentos, kaip gavo šilimos, ėmė trū́kėti Šv. Ans duos, kad subinė trū́kės į šmotelius J. 2. DŽ, Klm žr. trūkinėti 3: Kitų motriškų kulnys dikčiai trū́kė[ja] End. Po purvus bebraidžiojant kojos ima trū́kėti Šv. 3. žr. trūkinėti 5: Trū́kė[ja] guzikai J. \ trūkėti; ištrūkėti; nutrūkėti; patrūkėti; pratrūkėti; sutrūkėti; užtrūkėti
2 trūkė́ti, trūki (-ė́ja), -ė́jo 1. tr. DŽ, NdŽ kiek traukti. 2. intr. veržtis, sklisti: Švelniai gaivinąs oro kvapas trūkėjo pro atdarą langą prš. \ trūkėti; atitrūkėti; patrūkėti