tūbinis reikšmė

Kas yra tūbinis? 1 tūbinis sm. ppr. pl. žr. tūbas 2: Mikas apsiavė tūbiniais, apsivilko kailinėliais Vaižg.
2 tū́binis, -ė adj. (1) NdŽ, DŽ1, tūbìnis (2) K, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ, Ms; SD250, Sut, N, LL144 1. Rtr, Ms iš tūbo padarytas, veltinis: Jo tūbìniai batai, tūbìnis kepaliušas J. Tūbìnė avalynė BŽ42. Tūbo (tūbìnė) kepurė J.Jabl. Tūbìnės pirštinės Žd. Apsimovė tūbinėmis ar plaušinėmis it gelžinėmis šarvomis S.Dauk. 2. kurio ilgi plaukai, ilgos vilnos, plunksnos: Tūbìnių vilnų menka mašina nepašukuo[ja] Šts. Daba tai tos tūbìnės avys, riebios, didelės Mšk. Buvo papunio kailiniai tokie tūbìniai an gembės pakabinti Pln. Tūbìnės žąsys ilgoms uodegoms Šts.