tūtė reikšmė

Kas yra tūtė? tū̃tė sf. (2) DūnŽ, Rt, Krg, tūtė̃ (4) Tl 1. NmŽ, Yl, KlvrŽ čiulptukas, žindukas: Vaikas rėka, įduok anam tū̃tę Pln. Juokias [vaikas] apsižiojęs tū̃tę Grd. Pašers motina su manava koše jau, jei anam reiks pridurti, pieno duos par tū̃tę Lpl. Nora vaikas tūtẽlės, kroka be anos Kv. Tū̃tė nebuvo, kaip daba ka y[ra], iš kailio iškirps Žr. 2. Kv žr. 1 tūta 3: Susisukau tū̃tę, patilpo uogos DūnŽ. 3. Ml, Švnč žr. 1 tūta 7: Miežiai da tū̃tėse Dsn.