ulduoti reikšmė

Kas yra ulduoti? uldúoti, -úoja, -ãvo K, Rtr žr. ulbuoti: 1. Rtr, Plv Girelės puikios šakomis siūbuoja, o paukšteliai jose dyvini ulduoja A1884,254. Iš sodelio lyg trūkte pratrūksta klėtyje negirdimas paukščių čiulbesys – visi jie iš karto čirška, kliauga, ulduoja A.Vencl. Tai jis (sakalėlis) gražiai uldavo, man vargelį rokavo (d.) Lp. Bernužėli mano, baltas dobilėli, ulduoj girioj sakalėlis: kas jį išmokino? LB100. Kad negirdėčiau, nė neregėčiau sakalužį uldúojantį JD131. Būdavo, ta mama kitąsyk tas dainas kai uldúote uldúodavo Šmk. 2. Q224, R178,223, MŽ235,298, N, BzBkXXI315, M, BŽ65, DŽ, NdŽ, KŽ, Ktv Ulduoja karveliai R, MŽ. Balandis burkuoja, uldúoja KII222. Tetirva uldúoja, balandžiai brukuoja, gegužė kukuoja J. Balandžiai ant stogo burkuoja, uldúoja: jie myluojas bučiuojas Rg. Aš apsiversiu karvužėliu, aš uldúosiu rytas vakarėlis (d.) Rod. Dai aš insėsiu dai obelelėn, dai aš ulduosiu rytas vakarelis (d.) Tvr. Anksti rytą kėliau, per dvarelį ėjau, išgirdau girdėjau karvelius ulduojant LTR(VšR). Tiktai girdėsi, mergyte mano, balandeles ulduojant, geguželes kukuojant N179. Karvelaiti, ko uldúoji, ar svieto vargus rokuoji? JV617. Ulduoju kaip karvelis R108, MŽ141. Gulbinai plaukė, pentinus nešė taip gražiai uldúodami JD431. Gulbės tūruoja (arba uldúoja) skrisdamos KŽ(Š). \ ulduoti; atulduoti; išulduoti; paulduoti; parulduoti; suulduoti