umarus reikšmė
Kas yra umarus? umarùs, -ì adj. (4) BŽ546, NdŽ, ùmarus, -i (1) NdŽ 1. LsB263, BŽ546, Rtr, NdŽ, KŽ smarkus, veržlus, greitas. umariaĩ adv. NdŽ, KŽ: Tėvas umariai į jį atsisuko rš. Karvelis nusigando ir umariai pasislėpė tankumyne rš. ║ staigus, netikėtas: Tos gentės, neturėdamos kuomi gintis nuo umarių užpuolių savo kaimynų, gynėsi nuog jų tikyba bei tautyste savo BsV VIII. 2. MŽ255, N, BŽ495, LVI224, Rtr, NdŽ, KŽ ūmus, greitai užsidegantis, karštas: Umarùs žmogus [K]. Ta moteris su savo umariu būdu galėjo kiekvieną rytą atsirasti rš. 3. R57, MŽ, MŽ75 godus; rajus, ėdrus: Ant obuolių tas veršis baisiai umarùs: tik puola, tik ryna Rs.