vainikinis reikšmė

Kas yra vainikinis? 1 vainìkinis sm. (1) pirmutinis vaikas: Kol jos vainìkinis tokis negražus? Vrn.
2 vainìkinis, -ė adj. (2) NdŽ, DŽ1, vainikìnis (2) K, Rtr, NdŽ, KŽ; M, L 1. susijęs su gėlių ar žolynų vainiku: Vainikiniam vakare pindavo vainiką jaunajai LTR(Slk). Vainikus pinant vainìkines giesmeles giedodavom Ds. Vainìkinis (apipintas rūtomis) žiedas Skm. | Svotas atneša vainìkinę skustą an tolierkos ir dovanoja jaunajai Vlk. 2. mergautinis: Krikštinant vainikinę mergaitę, reikia kūmai susijuost linais, tai linai derės LTR(Lš). 3. Skdv turintis vainiko formą, panašus į vainiką: Kurio beržo šakos vainikais nueina žemyn, tas yr vainikinis beržas Lk. Vainikìnė gaisrena (bot. Lychnis coronaria) NdŽ. Širdį maitina dvi vainikinės kraujagyslės V.Laš. Vainikinė arterija E. Vainikinių arterijų uždegimas MedŽ122. Vainikinė kraujo apytaka rš. Vainikinė atauga (processus coronoidens) E. Vainikinė siūlė (sutura coronalis) EncIV609. Vainikinė katarakta P.Aviž. Vainikinis krumpliaratis rš. Vainikìnė veržlė PolŽ144. Vainìkinis išlydis FzŽ117. 4. LTII435, BTŽ34 žr. vainikėlinis.