velėklė reikšmė

Kas yra velėklė? velė̃klė sf. (2) J.Jabl(Žml), OGLII138, DŽ, NdŽ, JT44, velėklė̃ (4) 1. KŽ, Db, Ds, Všk lenta arba suolas drabužiams velėti (su kultuve): Kap velėt reikia žiemą, eketę prakerta, velėklę padaro Nmč. Velėji ant velėklė̃s, išvelėji išvelėji, tai tada balti labai rūbai yr Kp. Karaliūčia padė[jo] žiedą in velė̃klių, ė žuvelė kapt i nusineš[ė] Tvr. 2. ppr. pl. J, Š, K.Būg(Ds), Upn velėjimo vieta: Velėklės – upės ar ežero atabrado švari ir smėlinga vieta, kur įruošiamas velėti lieptas LEXXXIII302. Velė̃klė, kur žlugtą prausia Nmč. 3. Rtr, Db medinis ar kitoks indas skalbiniams plauti, velėtuvė. 4. Rtr, LKAI77(Kair) kultuvė: O, jis gerai velėkles dirba Brž.