žangus reikšmė
Kas yra žangus? žangùs, -ì adj. (4) Jn, BŽ226,616, Š, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, DūnŽ, Ll, Grš, Grdž, Šmk, žañgus, -ì (4) LKKI151; Rtr gerai žengiantis, greitas, eiklus: Tas žangùs arklys, t. y. greitai žengia, o ans nežangùs J. Arklys žangùs eina dideliais žingsniais J. Žangùs, kurs gerai įžengia, įeina (žmogus, gyvulys) J.Jabl(Vl, Žg). Tas arklys toks žangùs – mane į prakaitą įvarė Jrb. Ka jauna buvau – strikt par tvorą – i parlėkdavau, jau žangì buvau! Škn. Žañgiosios kojelės LsB250; N, K. Mano kojelės, mano žangiosios, kasdien po purvynėlį VD243. žangù n. NdŽ, KŽ. žañgiai adv. DŽ, NdŽ, Grd, Tv, Jrb, žangiaĩ KŽ: Eik, mergelė, žañgiai, kelk kojeles tankiai J. Žañgiai žvangiai einam pry darbo Rt. Ekėjant arkliai tura žañgiai eiti Vvr. Žangiaũ pasisuk, gerklė kaip užsidaro Vn. Arklys išvilko vežimą iš suartos dirvos ir žangiau patraukė dobiliena M.Katil.