žėlius reikšmė

Kas yra žėlius? מė̃lius (sl.) sm. (2) K.Būg, DrskŽ, KlbXXIII(1)58(Rod), Sn, Ndz gailestis, širdperša, sielvartas: Kada aš tik pažiūrau an tą vaiką siratuką, tai mane visada paima žė̃lius Smn. Ir pati numirė iš žė̃liaus Mrc. Tokis žė̃lius užejo, kad net kūkčiot ėmiau Šlvn. Vos tik tep pasakė, duktė pavirto akmeniu, o jaunikis iš žėliaus numirė LTR(Auk). Gegule, … neužduok man žėliaus TŽI207(Mrc). Verkėm iš žė̃liaus Pns. Per žė̃lių susirgo Pns.