žiaudus reikšmė

Kas yra žiaudus? žiaudùs, -ì adj. (4) Rtr, NdŽ žr. žiaudrus: 1. BŽ36,550, SlavVI860 Tankiai oras yra teip žiaudus ir nepatogus S.Dauk. Nieko ne[v]odys, jei šiaurės ar kiti žiaudi vėjai jus (jaunus medžius) užpūs S.Dauk. | Sula tura visados skomą gižį ir žiaudį S.Dauk. 2. [Motriškosios] sukūsta ant kūno, randas skūra pilkai blyškana ir žiaudi P. | prk.: Prašaleičiai, negalėdamys ištarti žiaudžios rašytinės ž, rods galėjo už žemaičius sarmatus parašyti S.Dauk. žiaudù n. KŽ. žiaudžiaĩ adv. KŽ. 3. BŽ141 žr. žiaudrus 4: Žiaudùs (likimas) BŽ140. 4. žr. žiaudrus 5: Laiškai pakraščiais žiaudi P. Žiaudžióji uodega NdŽ.