žlebčioti reikšmė

Kas yra žlebčioti? žlebčióti, -iója, -iójo Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ; L 1. tr., intr. Kos 58, KŽ sunkiai kramtyti, valgyti: Ko taip žlebčióji kaip dantų neturėdamas Vkš. Jie ilgai tartum nukaršę seniai žlebčiojo šiuos paplotėlius rš. Jisai su manim jau nieko nekalbėjo, o tik žlebčiojo duoną čiulpdamas rš. 2. intr. NdŽ čepsėti, šliurpti valgant: Srėbdamas nežlebčiók, kitims nemalonu Gršl. 3. tr. L184 virškinti. \ žlebčioti; pažlebčioti; sužlebčioti