žlebenti reikšmė

Kas yra žlebenti? žlebénti, -ẽna, -ẽno tr. K, Š, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ; N, L 1. ėsti: Kiaulės kad ėda, kad žlebẽna, net miela pažiūrėt Ds. Va, matai, avinėlis avižėles kad žlebẽna Lel. 2. E(Sml), BŽ139, Ps, Grž, Pkr, Rz, Jnš, Kv menk. sunkiai, iš lėto valgyti: Na ir valgai gi, žlebenì kaip bedantis Srv. Žlebẽna žlebẽna kaip senis be dantų Grz. Valgo žlebena barščius DS96(Rs). Ta motina vėl tas pupas žlebenant ir žlebenant Sln. 3. Pš seilėti, zyzlioti: Nuolatai siūlą nežlebénk verpant, bo genda J. Kūdikis, skurliuką, siūlą įkišęs į burną, žlebena J. Petras gulėjo kniūbsčias, daužė basomis kojomis dirvoną ir žlebeno įsikandęs smilgą M.Katil. Vidurnaktyj, pačiame įmygyj, tas veršis prikrapinęs prie to vaikio ir ėmęs guliantį žlebent, žįst, graibytis Sln. 4. NdŽ sunkiai tarti, murmėti: Žlebénti (žodžius) BŽ355. Jos lūpos krutėjo, atrodė, lyg ji būtų žlebenusi žodžius, nepajėgdama jų ištart rš. \ žlebenti; apžlebenti; nužlebenti; pažlebenti; sužlebenti