bėginėti reikšmė
Kas yra bėginėti? bėginė́ti, -ė́ja, -ė́jo J, K; R iter. dem. bėgti: 1. Vaikai bėginėjo sode rš. [Bičių motina,] išėjusi pro skylę, šen ten bėginėja S.Dauk. Peliukė bėginėja BsPIV28. Bėginė́t išmokom ir ką žaist prasimanėm K.Donel. Negrėsė jų bėginė́jančių ... po savai valiai DK119. Bėginė́ja kap avis uodegon įkirpta Lp. Bėginė́ja kaip šuva liežuvį iškišęs Ds. Bėginėja kaip salyklą padiegęs LTR(Brž). Ką gi bėginė́ji kap bitės įkąstas Plv. 2. Senoji Naujokienė žygiuojasi, bėginėja iš vieno namų galo į kitą I.Simon. Treti metai bėginė́ju su tom avim Vrnv. ║ intr. dažnai nueiti, nueidinėti: Į karčemą bėginėti N. 3. ^ Vilko bebėginėdams, užbėgsi lokį B. 4. intr. Azr lakstytis (apie gyvulius): Karvė bėginė́ja – reikia vesti veršeliop Lz. | refl.: Mūs karvukė bėginė́jas, reik nuvesti pas veršį (jautį) Rod. 5. intr. plaukioti: Žuvys ... bėginė́ja, neršia vandenyje KII195. \ bėginėti; apibėginėti; atbėginėti; išbėginėti; nubėginėti; pabėginėti; perbėginėti; prabėginėti; prisibėginėti; subėginėti; užbėginėti