palikuonis reikšmė
Kas yra palikuonis? 1 palikuonìs, -iẽs scom. (34b) NdŽ, pãlikuonis (1) 1. naujos kartos asmuo (vaikas, vaikaitis), pagal tėvus, prosenius esantis tos pačios giminės: Riteris Griežė buvo kryžiuočių išnaikintos Prūsų lietuvių bajorų didikų giminės palikuonis A.Vien. Kuršių pãlikuonys K.Būg. Ką darys jų pãlikuonys? J.Jabl. Iš to, žiūrėk, ir pãlikuonims bus pasimokymo J.Jabl. Teip elgsis mūsų vaikai ir tolimieji palikuonys V.Krėv. Jis neturės vaikų ir nė vieno vaikų vaiko (viršuje palikuonies) tarp savo žmonių BBJoz18,19. Jų pãlikuonys ... yra ik šiai dienai ižbarstyti po visą pasaulį DP311. Buvo sūnumis Abromo ir pãlikuonimis DP94. 2. įpėdinis: Grigalius ..., būdamas pãlikuonimi Petro DP498. Petras S. ir visi pãlikuones jo Rymo byskupai DP246. 3. našlaitis: Sūdykite palikuonimus, apginkite našles, pašelpkite pavargusiemus DP284.
2 pãlikuonis, -ė smob. (1) NdŽ, palikuo•nis 1. lauke pamirštas vaikas: A a, a a palikuo•nį (flk.) Zr. Čiūčio liūlio užmiršuolėlę, čiūčio liūlio palikuonėlę ps. 2. Č, NdŽ karo metu atsilikęs nuo savo dalinio ir likęs kur gyventi svetimtautis kareivis. 3. ps. kas palieka vaiką lauke, laukdamas, kad laumės jį apdovanotų: Lylia lylia palikuonės vaiką LTR(Slk).