skambtelėti reikšmė
Kas yra skambtelėti? skam̃btelėti, -ėja (-ia Ser, NdŽ, -i), -ėjo intr. Š, NdŽ, Rm, Trgn, skámbtelėti KŽ; I 1. trumpai suskambėti, sužvangėti: Kišenėje skam̃btelėjo raktai DŽ. Girdėjau, kaip skámbtelėjo, maniau, ka kas sudužo DūnŽ. Ir nusikvatojo sveiku, drūtu juoku, net langų stiklai skambtelėjo J.Dov. Skambtelėjo stiklinė, plonai ir aštriai, matyt, Klemensas paleido ją iš rankų J.Balt. Baltas elnias žvelgia pro duris, skambteli po kaklu pririštas varpelis rš. | Skambtelėjo dvylika dūžių rš. | Net galva skam̃btelėjo, kai daviau į sieną Mrj. 2. duodant signalą, trumpai suskambėti (apie varpelį, skambutį): Skámbtelės liuob žaržolai, visa soda pry langų: pry ko piršliai DūnŽ. Man pasigirdo – telefonas skambtelėjo B.Sruog. 3. kiek suskambinti: Skam̃btelėti skambučiu DŽ1. 4. paskambinti (telefonu): Skam̃btelėti kam telefonu NdŽ. 5. kiek pagriežti: Tik kažin kur netikėtai pringyje ar kamaroje sučireno, skambtelėjo smuika Žem. 6. prk. pasigirsti: Jo balse skambtelėjo liūdesys J.Dov. 7. smarkiai suduoti, trinktelėti: Skambtelėjo per galvą Skrd.