sutros reikšmė

Kas yra sutros? sùtros sf. pl. (2) Š, DŽ, Gž, Dkk, Pš, (4) LKKXI117; LKAII121 1. K.Būg(Kn), Rtr, NdŽ, KŽ, Kp, Sb žr. srutos 1: Sùtros iš mėšlo sunkias Km. Jų až tvarto stovi žiemą vasarą sùtrų duobė Klt. Pritekėjo aplink gurbus sùtrų – negalima pereit Ds. Sùtrom palaistom, tai tuoj daržai pasikelia Krs. 2. L, Rtr, K.Būg, A.Baran, TŽIII356(Pn), Kt, Gdž, Jnš, Pšl, Ps, PnmR, Jž, Dkk, Kvr paplavos, pamazgos: Sutrų̃ bus dar daug iš jų Rod. Pilnas viedras sùtrų, nešk ir išpilk oran prie griovelio Krč. Šitų sùtrų karvės nebegers Sdk. Ką čia bemazgoji sùtrose Krs. Kap nusprausiau, sutràs išlėjau Dv. Nepilk sùtrų ant tako, jėgu piršlių lauki Vžns. 3. Vrn, Lel žr. srutos 3: Kad jie iš mažumės prigeria visokių sutrų, todėl ir nugaišta Rm. Tik sùtrų an galo likę Pb. Žilvičio sùtrom (išpuvusiame žilvičio kelme atsirandančiu skysčiu) plausk, ir nuprausi dedervines Slk. Sutrų putrų prigėręs, ėmė piestu šokinėti Kos121. 4. M, RtŽ, Ob, Jz, Stk, Ldvn, Vv žr. srutos 4: Da mazgok arklį – daug sùtrų bėga Ds. Duok gailaus šarmo, mažu sutràs nuplausiu Dkš. Nusiplauk tais sutràs Klvr. Labai iškaitau, tai sùtros galvą ėda Pv. Jau aš jo sùtrų tai nevelėsiu! Drsk. Šutinam drapanas, visos sùtros atšunta Šmn. Sùtros eina nuo žmogaus Ds. ^ Dievas atras tavo sutras KrvP(Švn). ◊ sutràs (sùtrom ant galvõs) pìlti šmeižti: Argi pilsiu sutrom ant galvos Ps. Kokias sutras ji tada ant mūsų pylė! rš.