pamazgos reikšmė
Kas yra pamazgos? pãmazgos sf. pl. (3b) K, Gs, (1) PnmR, Paį, pamazgà sing. (3b) 1. SD274, Q51, R, K, Al, Užv, Vb, Grv vanduo, kuriuo buvo plauti indai; paplavos: Nepilk pãmazgų laukan, gyvuliam sugirdysma Trgn. Karvės pãmazgas visada geria Ut. Du viedrai pamazgų̃ Drsk. Seniau šunis tik pamazgom lakydavo, todėl toki negražūs būdavo Vv. Ar tau pienas pãmazgos, kad laistai po žemę?! Dkš. Nuo sumazgotų sūdų (indų) pasidaro pãmazgos J. | sing.: Tai pamazga, tai kas – tai musės ir puola Srd. ^ Vogtam katile barščiai kai pamazgos LTR(Vdk). Arielka kaip pamazgos (prasta, nestipri): par daug Narys praleišiuo[ja] Žem. Įlėkė kaip šuva pamazgos Slm. Ji tep kai katukas iš pamazgų̃ ištraukta! Mrj. Kad šuo pinigų turėtų, pamazgų nelaktų PPr366. ║ Ps nešvarus vanduo, kuriame buvo skalbiamos drapanos: Rūbus išplovus, pãmazgas išpilk laukan Km. Ne tiek to tavo skalbimo, kiek pãmazgų Vb. 2. prk. prastas, nestiprus gėrimas; prasta sriuba; prastas ėdalas: Davė pamazgų̃ – ir gerk, kad nori! Rk. Gerai prižiūrėkit alų, kad neišeitų pamazgom Rk. Aš pãmazgų nevalgysiu Dglš. Kokių pãmazgų duoda kiaulėm ir nori, kad augtų Grv. ◊ pãmazgas (pamazgų̃ mariàs) pìlti (ant ko) koneveikti, šmeižti: Bobos barėsi, koliojosi, pamazgų̃ mariàs viena an kitos pýlė Nm. Kartą, snausdamas per vestuves užstalėje, pats išgirdau, kaip jis pylė pamazgas ant mano galvos rš. vélnio pamazgà toks plūdimas: O tu čia ko atėjai, velnio pamazga! – užsipuolė Gugį V.Krėv. vélnio pãmazgos degtinė: Jūs, velnio pamazgų užgėrę, siuntat TP1881,42.