srutos reikšmė
Kas yra srutos? srùtos sf. pl. (2) J.Jabl, DŽ, NdŽ, Vrb, Plv, (4) Š, Ds, Pbs 1. N, M, L, Rtr, DŽ, KŽ, Prk, Kv, Nm, Skr, Žg skystas tvarto mėšlas: Srùtos vis nuo mėžinio varva K.Donel. [Tvarto] slenkstis žemas, srùtos lauk bėga Plv. Pilna duobė srutų̃ pribėgo Glv. Priseis ar semt srutàs, be nebemožna ineit gurban Užp. Kiek aš išnešu srùtų iš tvartų, vis an obelų Erž. Srùtų dėjo į marką – geriau [linai] išpūna Krš. Kad tu nesulauktum, kad aš gerč mėšlų srutas ir iš arklio nagų! BsPII212. | prk.: [Smuklininko] troba yra atidara subėgant visokioms srutoms (visuomenės atmatoms, padugnėms) A1884,369. ^ Kad tu su srùtom išlėktum! (keik.) Krč. 2. NdŽ, Kv šlapimas: Muno srùtos kaip putra Varn. 3. skystis (ppr. neaiškios, nešvarios spalvos): Į delčią geriau [kiaulę] pjauti – švariau, mažiau srùtų (sukrešusia kraujo) būna Varn. Srutìkės paliekta sutrynus kiaupienes Užv. Popierio sudegina [ant lėkštutės] ir toms srutoms (atsiradusia rusva tyrele) karpas tepa Pp. 4. nešvarumai: Kokia tę jų švara: ligi ausų srùtose paskendę Rs. Kai pabrauki, tai net srùtos eina par kaklą Ds. ◊ srutàs pìlti ant (kieno) galvõs koneveikti, šmeižti: Jie pila ant galvos srutas, o mes tylime J.Avyž.