slenkstis reikšmė
Kas yra slenkstis? sleñkstis sm. (2) K, Š, Rtr; Q473, CII830, R384, Sut, Kos93, N, M, L 1. KlbIV152(Kp, Brž, Šr, Vb, An, Tršk), DŽ durų staktų apačia, lentelė, rąstelis po durimis: Aš slenku par sleñkstį J. Per sleñkstį žengti KII176. Gaidys an sleñksčio tupėjo Krtn. Langeliai maži, durelės nedidelės, sleñksčiai aukščiausi įlipti būs Nv. Suskrabę, sudžiūvę patys – vėl vos par sleñkstį išlipa Trk. Ot grybų gi kad pridygo prie sleñksčio! Šd. Kai geras sleñkstis, tai ir durys gerai užsidaro Pn. Užkliuvo koja už sleñksčio, kaip dribau, teip ir nusibalnojau nosį Skrb. Pasėdžiu in gonkelio sleñksčio ir vėl einu gultienai Lel. Jot reikia – arkliai vėl par sleñkstį stovi Km. Su žmonėm nesisveikink par slenkstį, jei nenori su jais greitu laiku supykt LTR(Imb). Mano vidurius pakaskit po gryčiutės slenksčiù (ps.) Lzd. Padėjau an sleñksčio – kaip šunelis inkščia Grv. Iškask duobę prie sleñksčiui (ps.) ČrP. Durys su langais ir sleñksčiais buvo nupuolę K.Donel. Atlankysiu visus, kuriej puikaudami žengia per slenkstį SPII179. Šventump slenksčiump ženkime KN258. Striuka, drūta, lig slenksčiu didumo NS688. Kad gaspadinė badu miršta, reik ją po sleñksčio pakasti Prk. Jei katė drasko slenkstį, bus vėjų LTR(Rk). Laumė neįeis į kūtę, jeigu į sleñkstį įkalsi varinį piningą Vkš. Atsilikit sveiki, tie visi slenksteliai, kur mano vaikščiojo baltosios kojelės (d.) Tvr. Aš netiksiu par slenkstelį ejus, aš netiksiu dureles pravėrus (d.) Pls. Nu slenkstelio lig vartelių pati palydėjau D11. | prk.: Nukirpta galva kap avis slenksčiais (nelygiai) Kb. ^ Dreba, kai par Ponadievo slenkstį lipdamas LTR(Vdk). Iš dvie[jų] lentų sleñksčio nedirbsi Ds. Kol sleñksčio neperžengei, tol ne svečias Sb. Per slenkstį neperžengus, lauku džiaugias PPr404. Slenksčio ažkliuvęs, nesakyk, kad slenkstis ne vietoj LTR(Km). Raudonas šunelis po slenksčiu loja (liežuvis) Jrg(Pn). Už žemę juodesnis, už sniegą baltesnis, už slenkstį mažesnis, už stogą aukštesnis (šarka) Jrg. Lojęs lojęs šunelis šmukšt po slenksčiu (liežuvis) Sch60. Daili daili kamarėlė, pilna kultuvėlių, ir po slenksčiu raudonas šunelis loja (burna, dantys, liežuvis) LTsV547. Už slenkstį žemesnis, už stogą aukštesnis (kaminas) LTR(Kp). ║ prk. buveinė, namai: Visi išėjome į kovą už tėvynę, bet kiekvienas nuo savo slenksčio J.Gruš. Ji su saule gimė, augo, ir aušra jos slenkstį saugo rš. Gražiai pabudavotus atlankysim slenksčius PK92. Su viera jo šventump slenksčiump ženkime KN258. 2. Q371 durų stakta: Slenkstis viršutinis SD162, Sut. 3. laiptas, pakopa. | prk.: Turime ižstatytas kaip kopėčias apie aštuonis slenksčius, per kuriuos visi šventieji įžengė ing dangų DP532. Ir dabokis, jog keturis slenksčius daro pražengimo penkto prisakymo DP294. 4. Kpč pertvara: Nosies slenkstis eina nosies lateraline siena iš viršaus žemyn rš. 5. ppr. pl. DŽ, GTŽ akmeninga vieta skersai upės, sulėtinanti vandens tekėjimą, rėva: Slenksčiai – seklūs, akmenuoti upės vagos ruožai, turintys didelį nuolydį rš. Vargas sielininkams, kai patenka į tuos Nemuno slenksčius tr. 6. GTŽ, PolŽ50, ŽŪŽ31, DŽ1 užtvankos dalis, per kurią liejasi vanduo. ║ įrengimas sausinimo sistemoje: Slenksčiai drenaže įrengiami tada, kai rinktuvas kerta tarpdirvių ar paupio pievokšnį rš. 7. DŽ, Rdm, Plv tarpas, paliekamas tarp durpinių: Nepalik didelio sleñksčio – daug durpos lieka neišimtos Alvt. Per siaurą palikai sleñkstį, da vanduo išvers Vlkv. Mums durpes kasant, tris slenksčiùs išlaužė Brs. 8. PolŽ32 tech. briauna. 9. arklo detalė: Išsikišusi aukščiau ragočiaus išaros dalis vadinosi plunksna, o apačioje iš dešinės pusės išsikišusi dalis – slenksčiu rš(Dv). 10. LKAI177(Grg) avilio prielakis. 11. EncI144, DŽ, SkŽ204 spec. leidžiamoji norma, riba: Pats mažasis šviesos kiekis, kuris gali būti pajustas, vadinasi dirginamasis šviesos slenkstis P.Aviž. Jutimas gali svyruoti tarp žemutinio ir aukštutinio slenksčio sp. 12. prk. sandūra: XIX–XX amž. slenkstyje kryždirbystė ir skulptūra turėjo dar didžiulę paklausą rš. Porinė šeima atsirado laukinės būklės ir barbarybės slenkstyje rš. 13. Gršl prk. pavojų, susirūpinimą keliantis atvejis: Žmoguo Dievas duoda tokį sleñkstį: ar ligą, ar nelaimę kokią Dr. Aš savo gyvenime turėjau tik vieną sleñkstį: ką tik kumelė mažiuką nesumindė Klm. ◊ ant sleñksčio čia pat, arti (būti): Man pačiam kalėjimas, sako, ant sleñksčio Trk. Mes esame ant pat laimės slenksčio, nes ateitį mes verčiame dabartimi! rš. Istorija paklaus: ką veikei, kai tautos stovėjo ant pražūties slenksčio? J.Avyž. ant pìrmojo sleñksčio visų pirma, nieko nelaukiant (pasakyti): Ant pìrmojo sleñksčio pasakiau LKKIII194(Lz). ant sleñksčio stovė́ti būti pasirengusiam: Jau kelinti metai su tekėstom merga ant sleñksčio stóvi Vj. ikì sleñksčio laikinas, neilgai trunkantis: Poniškoji malonė iki slenksčio LTR(Vlkj). Svečių valgis iki slenksčio LTR(Zp). iš po sleñksčio iškàsti bet kur, bet kokiomis priemonėmis gauti: Iškaskit iš po slenksčio, bet padarykit žmoniškai rš. nė̃ (neĩ) per sleñkstį visiškai, niekur (neiti, nešleisti): Aš neĩ per sleñkstį neinu (neteku) be trijų tūkstančių Lp. Per dieną nė per slenkstį tos mergaitės neišleido Brt. per sleñkstį kójos nekélti visiškai nesilankyti: Aš par tavo sleñkstį kójos nebkélsu Klp. per sleñkstį nepérsiristi būti mažam: Jei tu ištekėsi, tavo vaikai per sleñkstį nepérsiris Snt. per sleñkstį pérlipti (péržengti) sulaukti amžiaus ribos: Jau par septyniasdešimt metų sleñkstį párlipiau Trs. Ką čia ilgai begyvęsi – jau par sleñkstį esi páržengęs Prk. per sleñkstį žeñgti būti visai arti: Jau žiema per sleñkstį žeñgia Lzd. po (kieno) slenksčiù prie pat namų, arti (būti): Mūs vištos visas pavasaris po jų slenksčiù Klt. prie sleñksčio čia pat, visai arti (būti): Ruduo jau prie slenksčio rš. Tik atsidūręs prie mirties slenksčio, žmogus pamato, koks didelis dalykas yra gyvybė rš. sleñkstį mìnti (mìndyti Pst, brūžúoti) dažnai užeidinėti, lankytis: Šarūnė tau ne pora, berneli, be reikalo mini slenkstį V.Bub. Be reikalo mano slenkstį mini J.Gruš. Kad visko turėčiau, čia slenksčio nebrūžuočiau Prn. slenksčiùs numùšti (padìlinti, pagùrinti, praváikščioti) daug kartų kur vaikščioti, užeidinėti: Vaikščiojo vaikščiojo ir slenksčiùs nùmušė [bevaikščiodamas] Lp. Susiedai už kaltybes ir slenksčiùs praváikščiojo Dbč. Jums reikės gerokai padilinti slenksčius ir pavarstyti įstaigų duris A.Vencl. Bernas ir slenksčiùs pagùrino, pas ją vaikščiodamas Rod. sleñkstį péržengti (pérlipti) 1. pas ką ateiti; įeiti į vidų: Koks jis man giminė, kad jis mano namų sleñksčio da nėr péržengęs Sb. Aš niekada nebeperžengsiu to žmogaus buto slenksčio ir neleisiu savęs niekinti! LzP. Atiduok, ką teismas priteisė, ir aš šito slenksčio nebeperžengsiu J.Gruš. Būkit prakeiksmu prakeikti, peržengę mūs slenkstį! S.Nėr. Neleisdavo be dvejų metų bažnyčios sleñksčio párlipt Erž. 2. sulaukti, pasiekti (kokio amžiaus): Kol nepáržengei senatvės sleñksčio, negirk savo vaikų Ps. sleñkstį žargstýti dažnai užeidinėti (nepageidaujamam): Tu mun sleñksčio nežargstýsi! Nmk. sulìg sleñksčio neilgai trunkantis, greit pamirštamas: Jo prižadas sulig slenksčio Ds. svẽtimus slenksčiùs mìndžioti gyventi svetur, kitų globoje: Nereiktų mano vaikams našlaičiams nei svetimų slenksčių dabar mindžioti, nei kitų savimi apsunkinti Pt. ties slenksčiù arti: Atsidūręs ties nebūties slenksčiu, V. Mykolaičio-Putino poezijos lyrinis herojus galingai trokšta gyvenimo, jį myli, juo tiki rš. už sleñksčio visai arti, čia pat (būti, stovėti): Mirtis ten stovėjo už slenksčio V.Mozūr.