malonė reikšmė
Kas yra malonė? malónė sf. (1); SD129 1. gerumas, geraširdiškumas, vyresniojo rodomas palankumas: Kožnas juk žioplys, vargdienių nugarą lupdams, savo malónę dar iškelt ir girt nesigėdi K.Donel. Visi žinojo, kad juo daugiau būdavo aukštinama valdovo malonė, juo bausmė būdavo žiauresnė ir auka nekaltesnė J.Balč. Aš kaimyno malónės nedabėgiojau, po jo kojų nevažojaus JI282. Savo malónę paskleisti BŽ183. Nekaltink mus iš piktybės, betaig tėviška malone užmiršk jau mūsų silpnybę Mž52. Visi žmonės griekinykai yra … Bet yra apteisinami be darbų iš jo malonės BPII92. O Noak rado malonę po akim Pono Dievo BB1Moz6,8. Bevelijo jį neteisiai ižduot ant pažudymo …, idant todrin malonės ciesoriaus ir urėdo nepateriotų DP171. ^ Ponų malonė iki vartų PPr83. Gerai Juozui, kai ponų malonėj (įsigijo ponų palankumą), bet kokia jo ateitis? Juk ponų malonė ant keršo arklio joja (ponų gerumas, palankumas neilgai) LzP. Pono malonė margame arklyje TŽIV515. Iš tėvo malonės, iš gerų namelių tebėr mano žirgužėlis naujoje stainelė[je] JV1039. Iš kieno malónės misti (būti kieno išlaikomam, maitinamam) KII13. Artojas be ponų malonės gyvena (apsieina be ponų gerumo, paslaugų), o jie be artojaus duonos – ne KrvP(Slnt, Ds). Gerk, sesele mano, jei malonė tavo (jeigu tam linkusi, pritari, sutinki), ei gyvoj, gyvoj, į patį dugnelį JD1037. Tada [pervargę] paleidome irklus ir atsidavėme bangų malonei (nesipriešinome joms) J.Balč. Labai linksmi važiuojat, tik nežinot, kokioj malonėj užlaikys (gerai ar prastai priims, laikys) Ukm. Kiek malonė (kiek pats nori), tiek užmoka Žem. ║ gẽra lemianti aplinkybė, laimė, gerai: Da malónė, kad ana (karvė) nespira Dov. Tai visa malónė, kad aš tą pašiūrę pastačiau Skr. 2. R180, Vlkš gailestingumas; pasigailėjimas: Vedu priėmęs, tamsta išpildysi malonės darbą Blv. Alkstantį brolį iš malonės papenėtų I. Malonę, susimilimą padarau (pasigailiu) R57. Malonės prašymas (prašymas dovanoti kaltę) TTŽ. Malonės teisė (teisė prašyti pasigailėjimo) TTŽ. ^ Saulė kepina be malonės (labai smarkiai) J.Jabl. Paleidžia visą savo geluonio smailumą ir gelia be malonės (be pasigailėjimo), kur tik papuola A1884,238. 3. palankumu suteikta kokia nors dovana, geradarybė: Paimtas džiaugsmo, kad vėl regiu gyvus žmones, arabiškai balsu padėkojau Alachui už suteiktą man tą malonę J.Balč. Matydamas karalius tokį stebuklą, tuoj jį apdovanojo savo malonėmis S.Dauk. Jo brolis padarė man malonę, dabar malonės reikalauja jis pats rš. Nelabai smagu žiūrėti į akis tam žmogui, kuris jam daro tiek malonių, o jis nori jį pražudyti J.Balč. Gink Dieve nuo aukštų ponų malonių ir nuo jų dažnų kelionių KrvP(Ps). Mes nenusilenksime ir neprašysime malonių, bet kovosime ginklu ir jėga! rš. 4. bažn. Dievo palankumas: Šventa dvasia mūsump ateik, dūšias nū mūsų atlankyk, malone tava papildyk Mž46. Kiekviename sakramente duostis mumus malonė Dievo VoK30. Nuodėmes jiemus atleidęs ir apdovanojęs juos malone sava DP3. 5. meilė; meilumas: Tarp tuodums yra didė malónė J. Svečio[je] šalelė[je] rūsti žmonelės, atšiauri jų malonė D31. Tai iš meilės-malonėlės ma žiedelį davė JV439. Iš tų meilių-malonėlių bus ir gailių ašarėlių (d.) Ndz. Bent išgerki, mano mielas, broleli mylimasis, malonė[je] laikomasis JD1292. Malonė artimam pikta nedaro MŽ38. Visi sutvėrimai jaučia tėvynės malonę (prisirišę prie tėvynės, ją myli) Blv. | Skaitytojas savo malonę, kalbėdamas apie daiktą, gali ir mažybiniais daiktavardžiais išreikšti J.Jabl. ^ Malonės mėnesiai (pirmieji jaunavedžių gyvenimo mėnesiai) netruko išbėgę Blv. Malonės plunksnas tura žąsinas: jei visos vienokios, žąsinas mylės žąsis; jei devyniolika plunksnų – mylės, jei penkiolika šešiolika plunksnų – pjauk žąsiną Trk. Malonė bėdą daro (meilė sukelia rūpesčių?) Sch88, S.Dauk, Nj. 6. palaima: Nemitrukinkiat, nesa ponas davė palaimą (viršuje malonę) ant mano žygio BB1Moz24,50. Malonė su visais, kurie myli Viešpatį GNPvE6,24. 7. malonumas: Gražūs daiktai akim malonė, kišeniui peilis KrvP(Dg). ◊ išmanýti Diẽvo (Jė̃zaus) malónę patirti vargo: Vyreli, ten įkliuvęs, tu išmanýsi Jė̃zaus malónę Plt. Padirbs miške, išmanỹs Diẽvo malónę Rdn. jõ (jū́sų, mū́sų) malónė psn. sakoma, pagarbiai kreipiantis žemesnio į aukštesnį, pavaldinio į valdovą ar minint gerbiamą asmenį: Juo geriau man sekėsi aiškinti ygagų kalba, juo daugiau jo malonė (karalius) norėjo išgirsti smulkmenų J.Balč. Dovanok, mūsų tvirtybe ir malone, mūsų karaliau galingasai! J.Jabl. Štai mes, jūsų tarnai: ką velys jū́sų malónė? K.Donel. malónės dúona išlaikymas: Jis dabar, sako, pas savo vyresnįjį brolį ant malonės duonos gyvenąs BsMtI137. prie Diẽvo malónės eĩti MŽ eiti komunijos. malónės júosta Klvr vaivorykštė.
malonė junginiai
- per kieno malonę, per malonę
- Karl Malone