ai reikšmė
Kas yra ai? 1 ái interj., aĩ K, Jn 1. a, oi (kreipiniui sustiprinti): Momule, ái momule, eik šenai! Lp. Tėvai, ái tėvai, eik pietuit Lp. Ai Alena, vandenėlio TŽI185. Lakštingala, lygioms pievoms lakstydama, šaukia Ievą: „Ai Ieva, neleisk avelių ant lygių, gražių pievelių!“ A.Strazd. 2. oi, ui (skausmui, baimei, nustebimui reikšti): Šuva permuštas kad kaukia aĩ aĩ, aĩ aĩ! Grž. Ái, įsidūriau! Grž. Ai manas Dieve! SD11. Ái, žižė, nekišk, nudegsi Grž. Ai, skauda! J. Ai, bėda! J. Ai pulsi! ai gausi! J. Ai, kad sopa! Ds, Š. Ai, dega! CI52. Jis nei žodį (nei ai) nesakė KBI46. Man anė ái – esu sveika Šts. Nedoras ožiukas nenor klausyti, ai vei, ai vei, nenor klausyti M.Valanč. Turguj žmonių ai ái (labai daug)! Jnšk. Šiais laikais ái kaip dygo grybai! Lb. Ai ai ái gražumėlis arklio! Ps. Ai man tos dienos! B. Ai mumus, nes nebuvo taip didžio džiaugsmo vakar ir ažuvakar: ai mumus Ba1Kar4,8.
2 ái (dial.) conj. = jei: Ái neišpuolė, tai rasim Kč. Ái aš užsispirsiu, tai tu man nieko nepadarysi Nmn.
3 aĩ prt. Lp agi, gi: Kur tu sėdi? – Aĩ va kur Kp. Aĩ tu ką dirbsi, kad aš kiaules liuobsiu! Kp.
4 aĩ (dial.) prt. žr. 1 ar: Kaunas aĩ Vilnius turi daugiau gyvãsnykų (gyventojų)? Rš. Ai gali būt? Dkšt. Ai tu moki austi? Brsl.