atšaka reikšmė
Kas yra atšaka? atšakà sf. (3b), ãtšaka (1) Skdv 1. atsišakojimas, atauga: Iš kamėno išeina kelios ãtšakos Ll. Visas sausas ãtšakas reikės nugenėti Skdv. 2. į šalį einanti, nepagrindinė ko nors dalis: Iš to kelio turės eiti ãtšaka Skdv. Geležinkelio atšakà DŽ. Dujotiekyje posūkiams įrengti naudojamos atšakos rš. Draudžiama žvejyba Nemuno žiotyse, taip pat ir visose jų atšakose sp. | Bendratautinės kalbos atšakà DŽ. 3. užkirtimas: Gilianti bitis miršta, nesa ji negal gylį dėl atšakos ištraukti iš ronos Rdž. 4. žuvies kaulas, ašaka: Robinzonas pasidarė saulės širmą nuo karklų ir lapų, su žuvų atšakoms prie rykščių prismeigė S.Dauk. 5. Sut jūros įlanka, užtakis: Išvydo bet nekurią atšaką marių, turinčią kraštą BtApD27,39. 6. atšaki, nuošali vieta: Ten mat atšakė̃lė, žmonių ten nėra, tai jie (šernai) ir ateina Pg.
atšaka junginiai
- pasukti kuria nors atšaka