atvanoti reikšmė

Kas yra atvanoti? atvanóti 1. tr. KŽ vanta atperti. 2. refl. vanojantis pasveikti: Jo buvo pusiau (pusiaujas) ažuimtas, tai vanojos vanojos, i atsivanójo Ml. 3. tr., intr. NdŽ, KŽ, Pns, Smn, Švnč prk. smarkiai mušti, atkulti, atpilti: Ai atvanó[jo] šikinelę man tėvas Dglš. Kap paimu pagalį, kap atvanóju, tai tada klauso Rdš. Atvanók tu jam gerai, tai nesius Klt. Nors senas esu, bet gerai būtau atvanojęs prakeiktą [giltinę]! V.Krėv. | refl. tr. KŽ. 4. tr. Kair, Srv, Užp, Vdn prk. daug atriekti, atpjauti: Ale kai atvanójo storiausią riekę [duonos], tai kur aš suvalgysiu Švnč. Kaip ubagu abišalę kad atvanójo ir valgyk On. Kad atvanóta kokiu neaštriu peiliu! Vb. Lašinių brizą kad atvanójo ir padavė Krs. | refl. tr. NdŽ, KŽ: Atsivanójo duonos griežinį per visą bakaną ir valgo Jnšk. Ateis iš darbo, atsivanója pusę bakano, užsibarsto druskos – jam ir gerai Sv. O kad atsivanójau – kaip už čielą valaką Kp. 5. intr. prk. [i]atsikirsti, atrėžti: