atvilgyti reikšmė

Kas yra atvilgyti? atvìlgyti tr. Š, DŽ1, KŽ; SD1106, Sut, L, Ch1Moz13,10 1. vėl padaryti drėgną ko paviršių: Juk ir gerklė išdžiūvo bekalbant; laikas atvilgyti LzP. Atvìlgė liežuvį [v]andeniu, ir pradėjau kalbėt Pl. | prk.: Seile deivystės savo išminties atvilgis mus DP321. ║ laistant ar lyjant sudrėkinti: Atadrėginu, atvilgiu SD1109. Da anąkart daržą ben kiek atvìlgė [lietus] Dkk. Kad palyt[ų], palyt[ų], tai atvìlgyt[ų] žemę Ob. Naktį būrelis lytaus perėjęs, žemė atvilgyta, žolelė nuprausta Žem. ^ Balti debesys žemės neatvilgys S.Dauk. | refl. tr.: Tas tada vandeniu atvilgės šiaudus ir, keletą šiaudelių ėmęs, sudėjo dailiai ir nupynė pynelę Rp. 2. kuo drėgnu ar šlapiu atmirkyti, suminkštinti vilgant, drėkinant: Reik autą vandeniu atvilgyti TS1901,4–5b. Motinai reikia su ašaromis atvilgyti tą plutelę duonos, kurią iš jūsų (vaikų) ledvie išprašė brš. ║ prk. atgaivinti: Idant suprastų visi, ką anas (Viešpats) daro dūšiomus, kurios nieko netur, kuo širdį savo papenėtų ir atvilgytų SPII99–100. Apjakusią aš upelę ašarom dapildysiu, nudžiūvusią aš žolelę ašarom atvilgysiu (d.) Prng. ║ gausiai vilgant, drėkinant (ppr. karštu vandeniu) padaryti atšokusį, atšutinti: Įkišk į karštą [v]andenį ir atvìlgysi Slnt. Nu, boba atsmukino atsmukino, atvilgė nuo veršelio [prilipusius žvėris] DvP59. ◊ lū́pos neatsivìlgė neužmiršti buvę vargai: Da mano lū́pos neatsivìlgė, kap aš tave auginau Švnč. \ vilgyti; apvilgyt; atvilgyti; davilgyti; įvilgyti; išvilgyti; nuvilgyti; pavilgyti; pravilgyti; privilgyti; suvilgyti