atžadėti reikšmė

Kas yra atžadėti? atžadė́ti, àtžada, -ė́jo 1. intr. Rtr, KŽ liautis ką daryti: Žada žada, o nei prižada, nei àtžada Gs. | refl. Q10,620, SD1 108,202, SD216, R, R6,401, MŽ, MŽ540, MŽ220, P, S.Dauk, Sut, N, K, M, L, LL328, Š, ŠT52, Rtr, NdŽ, KŽ: Vienus audėm rinktinius, ir atsižadė́jau, ir daugiau ne Rk. Atsižadė́jau eit vakaruot su mergom Ds. Mūsų Amiliai suknią siuvo, tai atsižadė́jo [tos siuvėjos paslaugų]: pradėjo siūlės irt Kpr. Man Kazius vežė iš kur čia, tai daugiau atsižadė́jau – kaip ir graban deda (labai greitai važiuoja) Slm. Jis jau buvo atsižadė́jęs pas juos te eit, bet ir vėl nuėjo Krs. Su Antanu abu atsižadė́jom daugiau te nei nosies nekišt Slm. Atsìžadu daugiau važiuoti į tą Pušalotą – nieko te gero nėr Jnšk. ║ refl. griežtai nutarti ko nedaryti: Alaus atsižadė́jau daugiau daryt Mžš. Atsižadė́jau daryt [alų], dabar nebeturiu nė bačkos Gsč. Nesu pijokas, ale nuo dvie[jų] stikliukų neatsìžadu Kvr. Atžadėkimės veikalų kūniškų DP48. 2. refl. ArchXIII222 atsisakyti ko, nuo ko, nebereikšti pretenzijų: Jau tu atsižadė́k nuo savo žemės J. Atsižadėti žemės! Kurgi atsižadėsiu! Gdr. Mano senelis apsiėmė už brolį atitarnaut [rekrūtuose], o brolỹs prisižadėjo tos ūkės atsižadė́t Bsg. Būtum galėję frontą praleist ir namie, ale jau reikėję būt[ų] atsižadė́ti ir gyvulių, ir visko Graž. Sukiužusių puodų ir katilų, atvilktų sulopyti ir paskui atsižadėtų [, pilna kalvė] M.Katil. Kurs n’atsižad[a] visam, ką turįs, negal mano mokintinis būti CI30. | prk.: Aš galutinai atsižadėjau minties būti gydytoja ir tapau aktore rš. Ar ne apjakimas anos mergičkos, kad atsižadėjusi yr savo šlovės P. 3. refl. D.Pošk, DrskŽ, Pns [i]liautis bendrauti, nepripažinti, nutraukti santykius, pakeisti požiūrį į ką: