aukštybė reikšmė
Kas yra aukštybė? aukštýbė sf. (1), aukštỹbė (2) NdŽ, Gs 1. aukštis, didumas: Mieste aukštýbė butų (namų)! Grg. Pušis ta dažkart tur aukštybės 100 mastų P. Aukštýbė kalno – uždūsti, kol įlipi Lnkv. 2. žr. aukštumas 2: Aš bijočiau tokio[je] aukštýbė[je] lėkti (žiūrint į lėktuvą) Grg. Tu prilyginta gali būti žvaigždelei dangaus aukštýbėse JR91. Avys šoka par toras aukštybėms Šts. Ko jūs veizdit ing dangaus aukštybę Mž303. ^ Dangaus aukštybės, marių gilybės su virve neišmatuosi KrvP. 3. dangus: Tauta turi visokių pasakų apie aukštybių dvasias rš. Garbė Dievui aukštýbėse DP38. 4. kilmingumas: Aukštýbė giminės R14. Paima kas moterį dėl bajorystės aba aukštybės didžių namų SPI230. Karališkoji aukštýbė (titulas) K. Nežemink aukštybės tavo SPII182. 5. valdžia: Iš aukštybei neleido koplyčios statyti Palango[je] Plng. 6. puikybė: Ką mums padėjo aukštybė ir pasipūtimas? SPI161. Padėst ant pergalėjimo pagundinimų tūlų, labiausiai puikos, aba aukštybės SPII47.