bandinis reikšmė

Kas yra bandinis? 1 bandìnis, -ė smob. (2) kerdžius; bandulis, bandišius: Bandìnis anksti išvarė galvijus Srv.
2 bandìnis, -ė smob. (2) Užp seniau – šeimos narys, kuris sėdavosi ūkyje bandą: Seniai čia po stalu landžiojo, o dabar jau bandìnis Trgn.
3 bandìnis, -ė smob. (2) Gs kas mėgsta tarkuotų bulvių bandas, bandžius.
4 bandìnis, -ė adj. (2) kuris bandą (galvijų kaimenę) gano, ją saugo: Bandìnė piemenė, ka[d] bandą gano J. Bandìnis šuva Btg.
5 bandìnis, -ė adj. (2) 1. skirtas bandai: Gaspadarnus linus pabaigėm braukt, liko tik bandìniai Ds. Šiemet labai geri ir bandinyko, ir pusbernio bandìniai linai Slm. Arklių išbraidyti mano bandìniai miežiai Slm. Bandos linai buvo vadinami bandiniai rš. 2. nuosavas: Čia mano bandìnis puodas Ds. Šitas botagas mano bandìnis Ds. Palikit jūs man savo bandinius arklius, o aš jum duosiu kitus LTR(Kp).