bėdulis reikšmė

Kas yra bėdulis? bėdùlis, -ė smob. (2) K; DP357, MŽ vargšas, bėdžius: Kurs vien bėdavo[ja], vadinas bėdùlis J. Tas bėdùlis neturi kur pasidėti Alk. Bėdùlis tu mano, visas peršlapęs iki siūlo! Žmt. Jis bėdùlis, sunkiai gyvena Vdšk. O koks tu jau bėdùlis, kad aš tau dykai duoč Trgn. Bėduliùkas tu mano, eikš paglostysiu Pbs. Ansai bėdulis eit pėsčias basas MPIII32.

bėdulis sinonimai