bjauras reikšmė

Kas yra bjauras? 1 bjáuras scom. (1) 1. žmogus, kuris nešvariai, bjauriai ką daro: Ot tai bjáuras koks – termenasi, būvasi Rm. Ot tai bjáuras iš tos mergos! Pc. 2. kas bjauriai kalba, bjaurybė: Ot bjáuras – kad ims kalbėti, nė kaip klausyt Sml. 3. nedorėlis: Tokio bjáuro aš daugiau nė po akių nenoriu matyti Srv.
2 bjaũras, -à adj. (4) Š žr. bjaurus: 1. Bjaũras daiktas Slk. Sudegino jį ir ją ugnia, kad nebūtų bjauro daikto viduryje ūdų Ch3Moz20,14. bjauraĩ adv.: Labai bjauraĩ ana verpia Trgn. 2. Bjaũras ruduo Ppr. bjaũra n.: Bjaũra usnis nugraižyt Dkšt. Panuovartėm bjaũra išvažiuot Trgn. ║ Bjaũras oras Dkšt. 3. Bjaũras berniokas Lkm. 4. žr. bjaurus 5: Neprieteliai ... bjaurą ir didę iškadą tiemus daro Vln7. Nedirbk grieko tu bjaurojo Mž41. bjauraĩ adv.: Pašalau, tai bjauraĩ dantį ažusopo Trgn.

Ką reiškia žodis bjaurasnukis? Visi terminai iš raidės B.