burkuoti reikšmė
Kas yra burkuoti? burkúoti -úoja, -ãvo intr. 1. K, Gs brukuoti, ulduoti (apie karvelį): Karvelis, balandis burkúoja J. Girelėj karvelis graudžiai burkavo JD718. Anksti rytą keldamas, per dvarelį eidamas, girdėjau, regėjau karvelį burkuojant NS924. 2. Snt murkti, purpuoti: Katė, atsitūpus priekakty, snaudžia, burkúoja Jnšk. Še, jau ir kačiukas burkúoja Skr. 3. meiliai kalbėtis, bendrauti: Juodu burkúoja kaip karveliai Jrb. Suveskime vaikus į porą, seniai burkuoja susitikę Mair. Bučiavosi, burkavo kaip karveliukai Tat. ║ maloniai prašyti: Burkúok, išburkuosi, – ji minkštos širdies Všk. \ burkuoti; atsiburkuoti; įburkuoti; išburkuoti; suburkuoti; užburkuoti