daužymas reikšmė
Kas yra daužymas? daũžymas sm. (1) K daũžymasis (1), daũžymos ind. → daužyti: 1. Nustatytas suolas puodynių, tai bus daũžymo [, kai pareis vyras girtas] Kp. 2. Pasigirdo daužymas kojų į žemę, nukratant sniegą LzP. Barniai dažnai durų daužymu baigiasi rš. 3. refl. → daužyti 5 (refl.): Kas čia per daũžymasis per naktis – ar nereiks lazdą paimt! Kt. 4. refl. → daužyti 7 (refl.): Karvės baisus daũžymasis nuo tų uodų Ar. \ daužymas; apdaužymas; atsidaužymas; išdaužymas; nusidaužymas; pradaužymas; sudaužymas