dėka reikšmė

Kas yra dėka? deka">dėkà (brus. дзякa) sf. (4, 2), dė́ka (1) 1. SD50, R, K dėkojimas, padėka: Palikčiau nors dėkos žodžius P.Vaič. Už dė̃ką kepurę gaut ar negerai? Mrj. Siunčiame už jūs tikrą meilę širdingą dėką V.Kudir. Kokią dė̃ką mes gavom už tą? Prk. Ir atnešė prieg tam dėkos afierą BB2Moz32,6. Jei gerai darote tiemus, kurie jumus gerai daro, o koki jumus ižg ten dėkà? DP284. ^ Dėkà prieš dė̃ką (kaip tu man, taip aš tau) Dkš. Su dėka n'atliksi, su pyragu n'užkiši B. Ką tau davė už darbą? – Dėką kai blėką (sakoma neatsilyginus) Tvr. 2. malonė (ppr. vartojamas polinksniu – vienas ar su prielinksniu – žymėti priežasčiai): Ne tavo dėkà taip atsitiko Š. Aš pinigų, kap matai, turiu, bet ne tavo dėkà Vlkv. Tik ano dėkà aš gyvas bepalikau Dr. Turiu, bet ne iš tavo dėkõs Gs. ◊ dėkų̃ dãrymas dėkojimas: Su linksmumu, su garbinimu ir su dė̃kų dãrymu DP131. dėkàs dúoti (atidúoti, darýti, padarýti) dėkoti: Šaukė, duodami garbą ir dėkas MP330. Gerkit, seselės, ir aš gersiu, dėkas atidavęs, aš išeisiu JD1038. O taip tau dėkas darysiu KN73. O ėmęs septynetą duonos, padaręs dėkàs, laužė ir dãvė mokytiniamus savo DP297. gerà dėkà geruoju, ne prievarta: Čia jau niekas gera dėka nekavojas Žg. Jeigu gera dėka, duosiu saldaus pieno, jei po nevaliai, ragais subadysiu JD191. sàvo (savà) dėkà K; R186; iš sàvo dėkõs savęs, savaime: Vaikinas išėjo iš savo dėkos, t. y. iš savo valios J. Iš savo dėkos sutino koja, t. y. nė pirštu neužgauta J. Žolės auga iš sàvo dė̃kos Kv. Medžių ãpaugos iš savo dėkos nepasidaro Grg. Brolis eina savo dėka, t. y. savo rėžtu J. Rugių kirsti jis ir savo dėka (neprašomas) ateis J.Jabl. Savà dėkà tep negali daryti Alk.

dėka sinonimai

dėka junginiai

  • (ko) dėka, (ko) dėka, (kam) maloniai leidus, iškilęs savo pastangų dėka
Ką reiškia žodis dėkas? Visi terminai iš raidės D.