dilinti reikšmė
Kas yra dilinti? dìlinti, -ina, -ino caus. dilti. 1. R trinti: Šaka šaką dìlina, tai girgžda Dkš. Dìlink, kol nudìlinsi su pielyčia ašmenį J. | Susėdusiu pasienyje, ėmė žvitriai dilinti stygas su smičiais Pč. | refl.: Ko čia dìlinies (zulinies) kaip kiaulė! Grž. ║ vargingai pjauti: Aš dìlinau, dìlink ir tu su buku peiliu audimą J. Dìlinom dìlinom ir neatpjovėm Vlk. ║ vargingai galąsti: Tik dyvai žiūrėt, kaip moters dìlina stungius K.Donel. 2. refl. nykti, mažėti, dingti: Pinigai esą namie dìlinas, tai pasidėjau į banką Rs. 3. prk. trumpinti: Biskį išeini į laukus, tai amžių bedìlini Ktč. | refl.: Mūsų amžias ... kas dieną dilinas Qu32. 4. prk. klibinti, neduoti ramybės: Dìlino dìlino, iki ištrūko [iš tarnystės] Plv. 5. caus. dilti 5: Laukia, dìlina, kad tik negyt [karvių] Bsg. ◊ batùs dìlinti lankytis: Ir Kastis ne vieną kartą yra ten batus dilinęs Pč. liežùvį dìlinti plepėti: Piršlių čia nėra ko žiūrėti: jiems bet tik liežuvis dilinus Vaižg. \ dilinti; apdilinti; atidilinti; įdilinti; išdilinti; nudilinti; pradilinti; pridilinti; sudilinti