dilius reikšmė
Kas yra dilius? 1 dìlius sm. (2) 1. išdilęs prastas peilis, dalgis ir kt.: Tas dìlius geriausiai riekia duoną VšR. Šito dìliaus aš dar į gerą peilį nemainyčiau NmŽ. Ką su tuo dìlium padroši, duok geresnį peilį Jrb. Su tuo dìliumi galėsi šiulenti par dieną – vienos kalados neatpjausi Lkv. 2. Š dildė, brūžyklė.
2 ×dìlius sm. (2) Vlk žr. 1 dilė 1: Šita tvora dìliais buvo aptverta Prng.
3 dìlius, -ė smob. (2) 1. J kas dyla, gaišta prie darbo, dykinėja, tinginys: Dìlius laiką taip ir dìlina, by tik darbo dirbti nereiktų Rs. Nebūk tu toks dilius: ką pradedi dirbt, tai skubink tuoj ir baigt Trgn. Tai tikras dìlius: jau treji metai, kaip pinigų neatiduoda Vdk. Dilė kad eina – kiaušis nu galvos nenukristų Užv. 2. smaližius: Jau tas dìlius prie smetonos lenda Lkš. O ko tu čia, dìliau, lendi į virtuvę, turbūt užuodei blynus! Žvr.