duobinys reikšmė

Kas yra duobinys? duobinỹs sm. (3a) 1. piestos duobė: Reikės nukirsti ąžuolas, išdeginti duobinỹs, ir bus piesta PnmA. 2. išskobtas medinis indas su dėtiniu dugnu: Bitės tiek prinešė medaus, kad pripylėm pilną dúobinį Pkn. Pas juos pilna visokių sūdelių, duobinių̃ Rdm. Pridėjau sviesto pilną dúobinį, užteks visai žiemai Pns. Uždėjau ant dúobinio lankus, kad nesuskiltų Ig. Pažiūrėk, dar gal duobiny yra miltų Sn. Išplauk duobinùką, reikės medus pilti Drs.