erčia reikšmė
Kas yra erčia? erčià sf. (4) 1. tuščia vieta, ertmė: Kambariukas mažas, nėra erčiõs Ll. Kur ten pas jus šokti reiks, kad nėra erčios Šmk. Erčiõs dar nori, gerai dar, kad įsitelpi stovėti Varn. Per didelę minią erčios padaryti ant kelio negalėjo Žem. 2. atvira vieta, aikštė: Išeik į er̃čią, kur užlindai! Erž. Važiuok į erčią Kos210. Iš girios į er̃čią išėjo Rs. Erčiojè (akivaizdoje) stovėjo J.Jabl. Padėk raktus erčiõ[je], t. y. ant stalo, o ne ankšto[je] vieto[je] J. Šieną iš krūmo ant erčiõs išnešk Btg. Nepadėk ant erčiõs – pamatys kas ir paims Skr. 3. erdvė: Greičiau negu žaibas pasaulio erčioje mintis auksasparnė po erdvę lakioja J.Jan. Mūsų ausys neįpratusios armotų balsais erčios matuoti Pt.