glušas reikšmė
Kas yra glušas? 1 ×glùšas, -ė smob. (2, 4) 1. M kas kurčias, kurtinys. 2. scom. kvaiša, žioplys, pusgalvis: Glùšas skersai ir išilgai Užp. Tokio kito glùšo, kaip jis, nė su žiburiu nerasi Br. Ana tokia glùšas Pbs. Ta glùšas, kur eina, ten užkliūva Kp. Iš jos tikras glùšas Mrj. Taisyk vežimą, glùše, rugiai liks nevežti! Br. Eik tu, glùšai, geriau nekalbėk! Jž. Kam tu prasidedi su šitais glùšais?! Mrj. Ar maža glušų̃ ant svieto?! Slm. Jau močia glùšas, ale duktė da glušesnė Ds. Nebūk toki glùšė! Sb. Kaip tu gyvensi su tokia glušè?! Sml. ^ Glùšas glùšą muša Vl.
2 ×glùšas, -à (l. głuszy, głuchy) adj. (4) 1. kurčias: Šauk dideliai, ans glùšas, kurčias – negirdi Škn. Ką jis išgirs, kad jis glùšas yra! Up. Mano berniokas gal jau ir bus glùšas – nieko negirdi Slk. Jis glùšas nuo savo jaunumės Žsl. Ką ji girdės, kad tu šauki – ji glušà! Skr. Uošvė glušà, mūsų kalbos negirdėjo Žsl. Abu vaikai glušì – nieko negirdi Šll. 2. J paikas, kvaišas, žioplas, negudrus: Glùšą žmogų greit apgauna Kš. Ta merga visai glušà – net duonos minkyt nemoka Br. Iš glušõs bobos juokiasi Tršk. Eik eik tu, glùšas daikte! Skr.