gobtūras reikšmė

Kas yra gobtūras? gobtū̃ras (l. kaptur) sm. (2) 1. Sml duonkepės krosnies priešakys; mūrelis viršuj krosnies kaktos; stogelis ties priežda: Gobtū̃ras sugeria visus garus ir dūmus Skr. Suplyšo gobtūras, nebegaliu pečiaus kurti Lnkv. Pridenk kuom nors pečių – liepsna labai eina į gobtū̃rą Pc. Nusimušiau galvą į gobtū̃rą Tl. Padėk bulves po gobtūrù, kad neatšaltų Kair. Pečius jaujo[je] su gobtūrù J. Jeigu šalta, tai užsilipk ant gobtū̃ro Vdk. 2. M seniau – ištekėjusių moterų nešiota kepuraitė, kurią svočia dėdavo nuotakai ant galvos: Gobtūrė̃lis puikus, jomarkėly pirktas; kaip uždėjau ant galvelės – kaip girios lauželis JV942. Gobtūrė̃lis šilkų, bernužėlio pirktas Grk. Nuims vainikėlį, uždės gobtūrė̃lį, sunkins tavo galvelę JV111. Nuims vainikelį, uždės gobtūrelį, sunkumelį ant galvelės StnD15. Nuėmėt vainiką kaip žiedelį, uždėjot gobtūrą kaip lauželį JV668. Atsivožk skryneles, sugraudink širdelę, išsiimki gobtūrė̃lį JV686. Brolužėli, dobilėli mano, nupirk manik juodą gobtūrė̃lį JD982. Suradau baltą gobtūrė̃lį JD687. Pas anytą jau po gobtūrėliu JD548. Tu gobtūrė̃li žalios drobelės, tu nuveržėsi mano galvelę JV671.