grandinis reikšmė

Kas yra grandinis? 1 grandìnis sm. (2) K 1. pagalys, vėzdas, buožė. 2. pleištas, pakala. 3. grandyklė. 4. ppr. pl. grandinė, pančiai: Apjuosė traktorininkas kelmą grandiniais, sėdo prie vairo ir paspaudė stabdžius J.Balt. ║ prk.: Dulkėmis pavirto priespaudos grandiniai V.Myk-Put.
2 grandìnis sm. (2) DŽ kar. vyresnio kareivio laipsnis; tą laipsnį turintis asmuo: Regis tuoj stversi pliauską ir ištaškysi visus tuos skriaudikus, nuo grandinio iki bataliono vado rš.
3 grandìnis, -ė adj. (2) → 1 grandis 1: Grandìnė geležis, t. y. grandims kalti J. Grandìniais marškiniais šarvuotas karys BŽ208. ^ Kuolas grandinis (gėdos stulpas) SD288.