įmanus reikšmė

Kas yra įmanus? įmanùs, -ì adj. (4) 1. K, Kpr sumanus, primanus, įmaningas: Žmogus įmanùs, kurs įmano viską padaryti J. Įmanus buvo kalbėti Trk. Didysis mistras steiga kaip įmanus kariauną padidinti S.Dauk. įmanù n.: Noris kaip įmanu (kaip įmanydami) traiškė vandenį laukan iš laivo, bet vanduo daugyn ir daugyn tvino S.Dauk. įmaniaĩ adv. NdŽ. 2. tinkamas, geras, įmanomas: Nemislyk, būk gana padarus (įmanus) tam esąs CII604. Nei tylėjimu, nei įmanumi ir padorumi atsakymu ... anų nuramint negalėjo DP161. įmanù n.: Šios nakties baisumą iškęsti prigimčiai neįmanu rš. Įmaniaũ yr valgyti duoną su sviestu neko sausą Ggr.