įprotis reikšmė

Kas yra įprotis? į́protis sm. (1) K, į̃protis (1) Grg, įprotỹs sm. (3a) J; M, į́protis sf. (1) K įpratimas: Pasaulyje visa kas praeinama ir kintama, keičiasi įpročiai ir papročiai rš. Turėjau įprotį savotišku būdu trumpinti sargybos laiką P.Cvir. Toks bobos į́protis keikti vis J. Nebuvo čia tokios į́proties (valgyti arklieną) Kp. Į́protis yra antroji prigimtis BŽ434. Geramą stotkelį senu įpročiu taure tebvadina S.Dauk. Linksminas senų dienų įpročiu S.Dauk. Įprotis gali būti individualus dalykas, o paprotys visada yra visuomeninio pobūdžio FT. Įpročiai žmogų daro J.Jabl. ^ Koks žmogus, toks ir protas, kokia šalis, toks ir įprotis S.Dauk. Kito toks įprotỹs Skr.

įprotis sinonimai

įprotis junginiai

• žalingas įprotis