išbėginis reikšmė

Kas yra išbėginis? ìšbėginis, -ė adj. (1), išbėgìnis (2) 1. Š, BŽ562, Srv, KzR, Varn laibas, aukštas, tiesus (apie medį); ištekinis: Stovi plačios šakotos eglaitės ir išbėginės pušikės Žem. Smalkos medis yra ìšbėginis J. Lauko gale auga toks puikus išbėginis ąžuolaitis Up. Juo didesnės tankmės medis, juo geresnis statybai – tokios pušys visada esančios išbėginės Pd. 2. kuris mėgsta bėgti, namuose nenusėdi: Jis buvo toks ìšbėginis: bėgs ir bėgs nu tėvų Rs. Tas vaikas bus ìšbėginis Rs. 3. kuris lengvai bėga, sukasi: Išbėgìnis dviratis toliau nubėga Šts. 4. išeiginis: Pasisiūdinau ir aš išbėginius kailinukus Trg. Visai neturiu išbėginės skarelės Skdv.