iškalbinėti reikšmė

Kas yra iškalbinėti? 1 iškalbinė́ti iter. dem. iškalbėti. 1. prikaišioti: Marti man daug iškalbinė́ja J. Iškalbinėti nėra ko J.Avyž. Ar až (už) gera, ką aš tau padariau, tu dabar man iškalbinė́ji? Ds. Skyrėsi, vieni kitiems iškalbinėdami rš. 2. teisinti: Anie, kurie savą tinginį iškalbinėja DP385. 3. refl. išsisukinėti, vangstytis, nesutikti: Pradėjo išsikalbinėt, kad pats neturi ką pavalgyt LTR(Snt). Žmogelis išsikalbinėjo, kad jis nekaltas Ds. Tankiai piktai darom, o dar pikčiaus, jog išsikalbinėjam M.Valanč. Ir pradėjo drauge visi ižkalbinėtis DP274. O neišsikalbinėk, kaip tie išsikalbinėjo, kurie stovėjo ant rinkos pateikaudami (elgetaudami) MP96. Ir anys visi pradėjo viens kaip antras išsikalbinėti BPII204. \ kalbinėti; apkalbinėti; atkalbinėti; įkalbinėti; iškalbinėti; pakalbinėti; perkalbinėti; prikalbinėti; susikalbinėti; užkalbinėti